- žavindinti
- žavìndinti (-yti), -ina, -ino K; BzF202 cur. 2 žavinti 1: Neglobokit vaikaitį Absalomą, kad ne Viešpats jį po tam turėtų žavindinti brš. Praėjusiame mete vėl kelis žavindino dėlei vardo Jėzaus Ns1843,3. Ir daug žmonių žavindino ir bliuznijančius įsakymus iššaukdino Bb1Mak1,25.
Dictionary of the Lithuanian Language.